Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas vyksta nuo 3 iki 5 (6) metų, pagal būtinumą. Darželio vaikų grupėje maksimalus vaikų skaičius – 20. Grupėse veikla vyksta integruotai. Ji neskaidoma į atskiras kompetencijas. Vaikai ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą ,,Daigeliai”.
Ikimokyklinio ugdymo turinys yra skirtas vaiko kasdieniniam gyvenimui ir ateityje sėkmingam ugdymuisi mokykloje būtinų gebėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų ugdymui (si), patirties kaupimui.
Ikimokykliniame amžiuje pagrindinė vaikų ugdymo(si) organizavimo forma yra įvairi vaikų veikla. Tai gali būti visos grupės, mažos vaikų grupelės, individuali vieno vaiko veikla.
Į vaiką žiūrime kaip į aktyvų žmogų, svarbiausią ugdymo(si) proceso dalyvį, nes asmenybės pokyčius lemia pačio vaiko atradimų išgyvenimas. Tai suvokdami ugdytojai kreipia dėmesį ne tik į ir ne tiek į rezultatą, kiek į vaiko minčių tėkmę ir jausmų kaitą. Ugdymas turi skatinti vaiko saviraišką, kūrybiškumą, kritinį ir probleminį mąstymą, turi būti paisoma jo norų, polinkių ir gabumų.
Paskatinti vaiką veiklai, padėti atsiskleisti vaikui veikloje, paskatinti jo saviraišką padeda pasirinktos vaikų ugdymo technologijos. Ugdymas grindžiamas dabartinę ugdymo(si) kryptį atitinkančiomis šiuolaikinėmis technologijomis. Siekiame, kad auklėtoja, kurdama aplinką, stengtųsi tapti sektinu pavyzdžiu vaikui, siektų lygiavertės sąveikos su vaiku ir lanksčiai reaguotų į spontaniškai susikuriančias ugdymo situacijas grupėje bei vaiko poreikius.
Ypatingas dėmesys ugdyme(si) skiriamas konstruktyvios sąveikos būdams: partnerystei, bendradarbiavimui, bendravimui, susitarimui, vienas kito idėjų palaikymui. Šioje sąveikoje pedagogui tenka labia svarbi užduotis – klausytis, ,,matyti” vaiką, žinoti jo norus ir ugdymosi poreikius, padėti vaikui realizuoti savo sumanymus. Vaikui tenka aktyvaus veikėjo, atradėjo vaidmuo.
Grupės pedagogai, atsižvelgdami į savo vaikų amžiaus galimybes, individualias vaikų ypatybes, vaikų poreikius derina ugdymo metodus kurdami individualų pedagoginio darbo stilių.
Ugdymo turinį auklėtojas planuoja savaitei, orientuodamasis į ugdytinas kompetencijas: socialinę, sveikatos saugojimo, komunikavimo, pažinimo ir meninę. Skiria dėmesio individualioms ugdymo(si) kompetencijoms per visas vaikų veiksenas: individualias, organizuotas, spontaniškas.
Socialinė kompetencija – gyventi ir būti kartu greta, dalyvauti bendruomenės gyvenime ir perimti bendruomenės patirtį.
Sveikatos saugojimo kompetencija – sveikai gyventi, saugiai judėti, veikti.
Komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti pasakoti, išreiškiant save, tenkinant poreikius ir bendraujant su aplinkiniais.
Pažinimo kompetencija – smalsauti ir susipažinti, tyrinėti ir atrasti vis naują aplinkinį pasaulį.
Meninė kompetencija – grožėtis, įsivaizduoti, pajausti, kurti.